Poavarinė“ būsena. Kaip nesusimauti pildant deklaraciją?

Poavarinė“ būsena. Kaip nesusimauti pildant deklaraciją?

Parengta pagal www.cargonews.lt 2014-09-12 Renaldas Gabartas

krovinio avarija

 

Būtinas tikslumas

 

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad išanalizavus užsienyje patiriamų žalų deklaracijas, ekspertai išskiria keletą pagrindinių klaidų, kurias pildydami eismo įvykių deklaracijas dėl neapsižiūrėjimo, nežinojimo ar skubėjimo padaro vairuotojai.

 

„Kartais neįmanoma įskaityti įvykio datos, o neretai pasitaiko, kad tas pats vežėjas per kelias dienas vienos kelionės metu pakliūva ne į vieną įvykį – taigi draudikams tenka spėlioti, kuris tai įvykis. Nekorektiškai nurodoma įvykio vieta – pavyzdžiui, „Italija, stovėjimo aikštelė“. Visiškai neaišku, nei kurioje vietoje, nei kokiame regione įvykis atsitiko“, – sakė A. Juodeikis.

 

Jokių „pusfabrikačių“

 

Ekspertas pataria jokiu būdu nepasirašinėti ant tuščios, neužpildytos deklaracijos „taupant laiką“. Tokie „pusfabrikatis“ vėliau gali tapti klastojimo įrankiu, o pasirašiusiam beveik neįmanoma įrodyti tikrųjų įvykio aplinkybių. Taip pat nepatariama kitam įvykio dalyviui palikti nepilnai užpildytą deklaraciją – dėl tos pačios galimų klastojimų priežasties. Pasirašyti deklaraciją rekomenduojama tik gerai įsigilinus į dokumento turinį ir sutinkant su jame dėstomais faktais.

 

„Kartais eismo įvykių dalyviai vietoje parašo tiesiog užrašo savo pavardę spausdintinėmis raidėmis. Kilus ginčui, sunku įrodyti, kad tai tikrai įvykio dalyvio pasirašytas dokumentas, o ne suklastotas parašas. Šioje vietoje geriau neimprovizuoti ir paisyti reikalavimų“, – patarė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

 

Taip pat labai svarbu tiksliai sužymėti visas 17 langelių nurodomas pozicijas (transporto priemonė stovėjo, judėjo, atidarant dureles ar kitomis aplinkybėmis įvyko įvykis). Būtina nubraižyti eismo įvykio schemą – nepaliekant tuščio langelio. Jei įvykyje dalyvavo sąstatas, būtinai reikia nurodyti abiejų sąstato dalyvių valstybinius numerius ir jų duomenis. Rašant pastabas ir komentarus komentarų langelyje, geriausia rašyti juos lietuvių kalba, ir nepasirašinėti tokių kito avarijos dalyvio komentarų, kuriuos sunku suprasti.

 

Kita vertus, draudimo ekspertas pastebėjo, kad sunkiojo transporto vairuotojai yra savo srities profesionalai, dažnai per dieną nuvažiuojantys daugiau kilometrų, nei vidutinis statistinis žmogus per savaitę. Tokiomis aplinkybėmis natūraliai tenka susidurti su gerokai didesniu kiekiu sudėtingų situacijų, todėl dažniausiai sugeba viską vertinti gana racionaliai.

 

„Jų darbas yra vairuoti sunkvežimį. Techninio pobūdžio avarijos jiems kelia mažiau streso, nes tai yra tiesiog neatsiejama darbo dalis. Deklaracijas profesionaliems vairuotojams tenka pildyti kur kas dažniau nei mėgėjams, todėl jie padaro mažiau klaidų“, – pripažino A. Juodeikis.

 

Be kaltės kalti

 

„Lietuvos draudimo“ skaičiavimais, apie 5 proc. visų deklaracijų yra užpildoma neteisingai, vėliau jas prireikia tikslinti, nustatinėjant realias įvykio aplinkybes.

Vairuotojai–mėgėjai dažniausiai nekaltai prisiima kaltę šiais atvejais:

 

1. Vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis – sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz., per vėlai parodė posūkio signalą) ir/arba nežino KET.

2. Psichologinė prievarta: yra buvę atvejų, jog moteris, sustojusi degant geltonam šviesoforo signalui prie sankryžos, ir jai į galą atsitrenkus BMW vairuotojui, pasirašė, jog ji yra kalta, kadangi vairuotojas „įtikino“, jog ji būtų dar spėjusi peršokti per sankryžą…

3. Žmogus turi Kasko draudimą, ir jam pasidaro gaila kito automobilio vairuotojo, kadangi jis tikrai neturės už ką susimokėti už savo automobilio remontą. Juk įvykis atsitiko netyčia…

4. Rašymo klaidos: pildant deklaraciją, ypač vyresnio amžiaus žmogui, kuris yra nukentėjęs, baksteli pirštu, jog jis turi pasirašyti dar ir čia (smulkiom raidėm pastaba „patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“), taip jis lieka kaltas dėl eismo įvykio.

5. Skubantys žmonės, neturintys kantrybės ginčytis ir/arba laukti policijos. „Pasirašau ir atstokit nuo mano galvos“. Dažniausiai be reikalo prisiima kaltę patiklūs žmonės, su mažesniu vairavimo stažu.

Jei nesate 100 proc. tikras, nepasirašykite, laukite, kol atvažiuos policija, užfiksuos eismo įvykio vietą. Sugaišite šiek tiek papildomo laiko, tačiau būsite padarę viską, kas priklauso nuo jūsų, kad vėliau išvengtumėte ginčų.

Leave a reply