Pilną prekių krepšelį parduotuvėje prisikrovusi vilnietė liko nuvilta, kai dalį prekių teko palikti parduotuvėje – ji negalėjo atsiskaityti savo banko kortele, nes ši buvo užblokuota, o grynųjų visiems pirkiniams neužteko.
Į nepavydėtiną situaciją su DELFI redakcija istorija pasidalijusi moteris pateko dėl savo pačios klaidos. Dar po pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) 2010 m. vilnietė buvo nesumokėjusi mokesčių prievolės.
Kaip teigia pati DELFI skaitytoja, atsivertusi peržiūrėtą deklaraciją ji nesuprato, ar pinigai turi būti pervesti jai ar ji skolinga valstybei.
Vis dėlto moterį labiausiai nustebino tai, kad apie VMI nuskaičiuotą mokesčių nepriemoką ji sužinojo su prekėmis stovėdama prie kasos. Tiksliau – grįžusi namo iškart pasitikrinusi savo sąskaitą elektroninėje bankininkystėje.
Vilnietė taip pat stebėjosi, kad pinigai buvo nuskaičiuoti ne nuo sąskaitos, kurioje buvo pakankamai lėšų, o nuo tos, kur neužteko apie 300 Lt nepriemokos nuskaičiuoti.
VMI atstovas spaudai Darius Buta teigė, kad mokesčių administratorius nuo 2013 m. pradžios įgijo teisę išieškoti mokestinę prievolę iš gyventojų jau kitą dieną po mokėjimo termino. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, priklausantis gyventojų pajamų mokestis (GPM) nėra sumokamas iki gegužės 2 d., VMI jau gegužės 3 d. gali kreiptis į komercinį banką su prašymu nuskaityti nepriemoką nuo banko kliento sąskaitos.
„Mokesčių inspekcija nebeprivalo informuoti gyventojų apie skolas. Savo mokestines prievoles gyventojai kviečiami pasitikrinti internetiniame „Mano VMI“ puslapyje“, – teigė VMI atstovas.
D. Buta teigė, kad mokesčių inspekcija kiekvienais metais peržiūri duomenis už senesnius metus.
„Mokesčių inspekcija gali išskaičiuoti nesumokėtus mokesčius už praeitus penkerius metus“, – informavo pašnekovas.
Informuoti nemato reikalo
Taigi, mokesčių nesumokėję gyventojai turi būti pasiruošę, kad bet kurią akimirką jų sąskaitos gali patuštėti valstybei priklausančia pinigų suma.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė, kad teisiniai aktai bankų nereikalauja informuoti klientų, kad iš jų sąskaitų bus nuskaičiuotos lėšos.
„Nurašymą be mokesčių administratoriaus dar gali daryti ir antstoliai, jei yra teismo sprendimas. Matomai, tokie priverstiniai nurašymai yra susiję su finansinės drausmės stoka, todėl įstatymų leidėjai, tikriausiai, nemano, kad yra reikalinga daryti klientų įspėjimą. Klientas jau prieš tai yra įspėtas, kad, jei nevykdys įsipareigojimų, tai per teismą ar mokesčių inspekciją bus padaryti nuskaitymai“, – kalbėjo jis.
S. Kropo teigimu, tokie pat įpareigojimai dėl inkasacinių nurašymų bankams galioja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Klientas gali pasirinkti pats – ir toliau rizikuoti, kad pinigai bus nuskaityti, arba sumokėti mokesčius. Bankas čia laisvės neturi: gauna pavedimą nuskaityti lėšas ir ar tai mokesčių inspekcijos, ar kliento pavedimas, skirtumo bankui nėra“, – teigė pašnekovas.