Kadaise Johnas Lennonas dainavo apie pasaulį, kuriame nebūtų valstybių. Ši idėja turėtų patikti vežėjams, nes nebebūtų ir muitinių. Jeigu Europos Sąjunga leidžia pamiršti apie muitines, tai reisai į Rytų šalis jas vėl primena. Viena iš pačių sudėtingiausių procedūrų, su kuriomis susiduria vežėjai, yra muitinės patikrinimas. Jūsų dėmesiui – Rusijos teisininkų patarimai, kaip geriau pasiruošti patikrinimui šios šalies pasienyje.
Visų pirma – kas yra muitinės patikrinimas? Tai – muitinės pareigūnų veiksmai, susiję su prekių pakuočių arba transporto priemonės krovininių patalpų arba indų, konteinerių ir kitų vietų kontrole, jei yra įtarimų, kad prekės patalpintos į transporto priemonę pažeidžiant muitinį plombavimą, jos yra nepilnos komplektacijos, išmontuotos arba nevientisos.
Vadovaujantis Rusijos Federacijos teisės aktais, muitinės kontrolė atliekama ne visoms, sieną kertančioms, o tik pasirinktoms transporto priemonėms. Kurias iš jų reikia tikrinti, apsprendžia speciali programa – vadinamoji rizikos valdymo sistema. Tai yra automatizuota sistema, kuri, įvertindama eilę faktorių – transporto priemonės registracijos šalį, duomenis apie krovinį, siuntėją, vežėją, apsprendžia būtinybę patikrinti transporto priemonę. Tai reiškia, kad vežėjas ir niekas kitas neturi jokios galimybės nuspėti tam tikro sunkvežimio patikrinimo tikimybę.
Deja, vežėjai negali išvengti muitinės patikrinimo, jeigu prašymą atlikti šią procedūrą pateikia deklarantas. Dažniausiai tokius prašymus muitinė patenkina.
Rizika, kurią įmanoma kažkiek kontroliuoti, yra muitinės darbuotojo iniciatyva pradėtas patikrinimas. Toks patikrinimas turi turėti argumentuotą pagrindą: tai turi būti konkrečios pastabos dėl transporto priemonės arba dėl krovinio dokumentų, krovinio turinio ir kitokio pobūdžio rizikos. Vadinasi, norėdami išvengti tokio patikrinimo, vežėjai turi pasirūpinti, kad turimi dokumentai ir juose įrašyta informacija nesukeltų jokio pagrindo patikrinimui.
Kam patikrinimo metu turi pasiruošti vežėjas?
Muitinės patikrinimas gali būti atliekamas posto teritorijoje arba laikino prekių saugojimo sandėlyje. Pagrindinė vieta patikrinimui yra postas, tačiau dėl kokių nors priežasčių – dažniausiai dėl techninių (pvz., reikia iškrauti refrižeratorių) arba jeigu poste trūksta vietos, sunkvežimis nukreipiamas į laikino prekių saugojimo sandėlį.
Rusijos Muitinės kodekse įtvirtinta nuostata, kad už šios įstaigos patikrinimo procedūras moka tikrinamieji subjektai. Todėl, jeigu reikia sumokėti už prekių iškrovimą ir pakrovimą – tai yra vežėjo pareiga. Jeigu dėl krovinio specifikos šio negalima iškrauti muitinės poste, muitinės darbuotojai turi pasiūlyti transporto priemonės apžiūrą atlikti kitoje vietoje. Tačiau tokiu atveju vežėjas turi teisę atsisakyti konkretaus pasiūlymo, argumentuodamas, pavyzdžiui, ribota galimybe atsiskaityti už krovimą ar už sunkvežimio stovėjimą apmokestinamoje teritorijoje. Galima atsisakyti ir konkrečių siūlomų krovėjų. Vietoje jų galima pasirinkti kitus arba krovinį iškrauti savo jėgomis.
Tačiau, prieš pasinaudojant tokia teise, verta įsitikinti, kad tai leis sumažinti pinigines išlaidas ir laiko nuostolius. Priešingu atveju jis rizikuoja ne tik užtęsti stovėjimo trukmę, bet ir pelnyti muitininkų nemalonę.
Įprasta, jog norėdami įsitikinti tuo, kad vežėjas atvažiuos iki apžiūros vietos (pavyzdžiui, iki laikinojo prekių saugojimo sandėlių), muitininkai siūlo konvojų. Rusijos teisininkai tvirtina, kad konvojavimo paslaugą gali pakeisti paprasčiausiai į kabiną įlipęs muitininkas, palydintis sunkvežimį į laikino prekių saugojimo sandėlį. Nes važiuojant iki sandėlio, reikalingas tik transporto priemonės stebėjimas, kuriam užtenka vieno pareigūno. Jeigu konvojus yra primygtinai siūlomas, galima sakyti, kad tam nėra lėšų arba rašyti pareiškimą, klausiant kokiu pagrindu privaloma naudotis komercine paslauga.
Vežėjo prievolės – pateikti krovinį apžiūrai, vykdyti muitinės reikalavimus ir apmokėti su patikra susijusias išlaidas. Taip pat vairuotojas privalo dalyvauti patikroje ir kontroliuoti visus veiksmus. Jeigu vairuotojui neleidžiama dalyvauti patikroje, tai yra vežėjo teisių pažeidimas. Tokiu atveju apžiūros dokumentuose būtina įrašyti pastabas. Teisininkai tvirtina, kad sprendimas nepasirašyti patikros akte, reiškiant nesutikimą su procedūros vykdymu, yra prasta idėja. Tokiu atveju reikalingas vairuotojo parašas su pastaba „nesutinku“ ir su tokio požiūrio argumentavimu.
Muitinė, priėmusi sprendimą patikrinti transporto priemonę, privalo nurodyti būtinų atlikti operacijų sąrašą. Tai dažniausiai būna prekių iškrovimas/pakrovimas, pateikimas apžiūrai ir kitos procedūros. Be to, muitinė privalo pranešti apie jos vykdomus veiksmus. Pavyzdžiui, priėmus sprendimą patikrinti, vairuotojui per 30 minučių turi būti įteiktas pranešimas apie tokį sprendimą. Ir vairuotojas jį turi pasirašyti. Muitinė privalo informuoti ir žodiniu būdu, įskaitant ir paaiškinimą telefonu. Tokią informaciją, leidžiančią detaliai sužinoti, dėl kokių priežasčių sunkvežimis įstrigo muitinėje, rekomenduojama įsirašyti į diktofoną.
Esant prašymui, muitinė gali pateikti ir raštišką paaiškinimą dėl priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų, tačiau tai privalo padaryti tik per 30 dienų. Dėl tokio ilgo termino šis dokumentas nesuteiks galimybės išspręsti problemų muitinėje. Tačiau jis suteiks informaciją, kuri gali būti vertinga, ateityje vengiant nesėkmių patikros metu.
Patikros terminai
Pati sudėtingiausia ir daugiausiai rūpesčių kelianti tema – muitinės patikros terminai. Rusijos muitinėje terminai skirstomi į prekių išleidimo terminus ir muitinės patikros atlikimo terminus.
Kaip minėta, pranešimas apie patikrą vežėjo atstovui turi būti pateiktas per 30 minučių nuo sprendimo ją atlikti. Pati patikra turi būti pabaigta ne vėliau kaip per sekančią darbo dieną po prekių pateikimo, o postui dirbant visą parą – ne vėliau, kaip per 24 valandas po prekių pateikimo. Be to, muitinės patikrinimas negali viršyti prekių išleidimo terminų. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti viena darbo diena nuo prekių deklaracijos registravimo, 10 dienų (tarkim, jeigu būtina atlikti krovinio ekspertizę) ir daugiau, nei 10 dienų, jeigu nustatoma būtinybė padalyti krovinius. Kitaip tariant, iš formaliai deklaruojamos 1 darbo dienos (arba paros) muitinės patikra gali “plastiškai” peraugti į 10 ir daugiau dienų.
Rusijos muitininkai puikiai žino šitas subtilybes, ir neretai pasinaudoja vežėjus į neviltį varančiu metodu: pareigūnas atidaro krovinių skyrių, pažiūri į jį ir parašo, kad būtina padalyti krovinius pagal pavadinimus. Tokiu atveju prekių išleidimo terminas sustabdomas iki tol, kol bus iškrautas krovinys. Rusijos teisininkai tvirtina, kad tokią praktiką palaiko ir šalies teisėsauga, todėl su ja kovoti labai sudėtinga. Kaip geriausią galimą išeitį teisininkai siūlo vežėjui parodyti savo iniciatyvą: muitinei pareikšti prašymą dėl leidimo prekes išsikrauti laikino prekių saugojimo sandėlyje, susimokant už pastarojo paslaugas.
Taip pat teisininkai perspėja dėl vienos muitininkų gudrybės: vairuotojams pasiūloma pasirašyti prašymą dėl prekių padalijimo termino atidėjimo 10-iai dienų. Vairuotojui jį pasirašius, galima neabejoti, kad krovinys 10 dienų stovės, nesulaukdamas jokio dėmesio. Tada vežėjui lieka tik viena galimybė: rašyti raštus, kad: „vairuotojas apsiriko, mes esame pasiruošę pateikti prekes padalijimui, prašome nurodyti vietą, kurioje galėtume prekes iškrauti“. Tai gali suteikti galimybę sutrumpinti patikros terminą.
Teisininkai perspėja ir apie dar vieną neteisėtą muitininkų gudrybę: jie pareiškia, jog patikrą turi pabaigti ta pati pamaina, kuri ją pradėjo. Tokiu atveju galima skambinti postų viršininkams ir pranešti apie pareigūnų savivalę. O žinant, kad krovinys ir jo dokumentai yra visiškai tvarkingi, pareigūnų galima reikalauti, kad jie laikytųsi nustatytų terminų.
Paprasti dalykai, trumpinantys patikrą
Praktinės rekomendacijos, siekiant sutrumpinti patikros trukmę, yra gan paprastos: visų pirma – bendradarbiauti su krovinio savininku, gauti būtinus duomenis apie prekę (techninę dokumentaciją, informaciją apie prekių komplektus, kt.) ir pateikti juos muitinei. Išsami informacija leis greičiau atsakyti į muitininkų klausimus ir išvengti nesusipratimų.
Taip pat negalima pasiduoti muitinės triukams, nepasirašinėti aukščiau minėto pareiškimo dėl prekių padalijimo, nereikia sutikti su konvojaus siūlymu.
Esant reikalui, nedelsti, rašant pranešimą apie prekės parengimą apžiūrai ar sudarant prekių iškrovimo sutartį su laikinojo saugojimo sandėliu, nes tai yra neišvengiamos patikrinimo procedūros, o bet koks delsimas kainuos laiką ir pinigus.
Esant reikalui, būtina rašyti pastabas į muitinės patikros aktą. Tai palengvins vėliau galinčius iškilti ginčus.
Vairuotojas, kuris mano, kad muitinės patikra įvyksta savaime, tikrinamas paskutinis. O jo vadybininkas skambinėja visiems posto vadovams, aiškindamasis ilgo užlaikymo priežastis. Todėl vairuotojus patartina reguliariai instruktuoti, paaiškinant, kad muitinės procedūrų praėjimas taip pat yra atsakingas vairuotojo darbas.
