Pridėtinės vertės mokestis yra gana dažnas ginčo objektas tarp draudimo kompanijų ir draudėjų fizinių asmenų. Dažniausia situacija – fizinio asmenio turtui padaroma žala (pvz. apliejamas butas), jis kreipiasi į draudimo kompaniją reikalaudamas atlyginti nuostolius, patirtus atkuriant turtą į padėti buvusią iki draudžiamojo įvykio (suremontuoti butą). Draudikas pateikia samatą ir išmoka draudimo išmoką, sumažindamas šią išmoką PVM suma, kuri turėtų būti mokama turtą atkuriančiam subjektui (PVM mokėtojui). Ar tokie draudiko veiksmai pagrįsti, ar asmuo turi teisę reikalauti visos sąmatos sumos (įskaitant PVM ir kitus mokesčius)?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje yra pažymėjęs, kad ta aplinkybe, kad draudėjas dar neatliko turto atkūrimo (remonto) darbų, nėra pagrindas mažinti asmeniui išmokėtinos draudimo išmokos dydį PVM suma. Pabrėžtina, kad apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Paminėtina, kad LAT nagrinėtoje byloje pažymėjo, kad draudėjui neatlikus pastato atkūrimo darbų, PVM negali buti laikomas draudėjo patirta žala, tektų daryti išvadą, kad ir kitos sumos, reikalingos sugadintam turtui atkurti, negali buti įskaičiuotos į draudimo išmoką, nes draudėjas realiai dar nepatyrė apdrausto turto remonto išlaidų. Tai reikštų, kad draudimo išmoka turėtų būti apskaičiuota tik pagal faktiškai patirtas turto atkūrimo išlaidas, taigi tol, kol dėl draudžiamojo įvykio sugadintas turtas realiai neatkurtas, draudimo išmoka apskirtai negalėtų būti išmokėta. Tokia išvada prieštarautų tarp draudiko ir draudėjo sudarytai turto draudimo sutarčiai, kurioje draudimo išmokos dydžio nustatymas ir šios išmokos išmokėjimas nesiejami su faktiškai atliktais apdrausto turto atkūrimo darbais.
Toje pačioje byloje LAT pažymėjo, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai gražinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Kita vertus, draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teise panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms.
Toje pačioje byloje LAT pažymėjo ir tai, kad ta aplinkybe, jog draudėjas neatliko pastato remonto darbų, nėra pagrindas išskaičiuoti iš jam priklausančios išmokėti draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal dėl draudiminio įvykio sugadinto pastato atkuriamąją vertę pridėtines bei papildomas išlaidas ir socialinio draudimo bei pelno mokesčių sumas. Minėta, kad draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama, nepaisant to, ketinama atkurti sugadintą apdraustą turtą ar ne.
Atsižvelgiant į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, darytina išvada, kad draudikai, mažindami draudimo išmoką PVM ir kitų mokėtinų mokesčių suma, elgiasi nepagrįstai. Visgi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant tiek į draudimo sutarties, tiek į draudimo taisyklių nuostatas arba kreipkitės į mūsų specialistus el.paštu.
