Šilutiškiai turės griauti savo rankomis pastatytą namą?

Paveldosaugininkai nusiteikę nugriauti Macikų kaime šilutiškių šeimos pasistatytą namą. Savo rankomis sutvarkę aplinką ir ketverius metus pasidžiaugę gyvenimu naujoje vietoje žmonės dabar priversti gadinti nervus, gaišti laiką ir varstyti teismų duris.

Problemos kilo dėl to, kad visus reikiamus leidimus namo statybai išdavusios valstybinės institucijos nepastebėjo, jog sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės – Macikų dvaro sodybos – teritorijoje. O čia taikomi griežtesni reikalavimai.

Jau įvyko Šilutės rajono apylinkės teismo parengiamasis posėdis byloje dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teisėja pasiūlė pasirašyti taikos sutartį. Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovai reikalauja, kad šilutiškiai parengtų naują namo projektą, gautų visus leidimus, o tuomet esą bus galima svarstyti – griauti namą ar ne. Žmonės nesupranta tokios taikos sutarties – juk vėl reikės apeiti daugybę instancijų, gaišti laiką ir už paslaugas mokėti pinigus. O jei visa tai bus veltui?

Į teismą dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo pakviesti ne tik namo savininkai – Zita ir Stanislovas Toleikiai, bet ir Šilutės rajono savivaldybės, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, „Lesto“, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Visuomenės sveikatos centro ir dar kelių kitų institucijų atstovai.

Ketverius metus pasimėgavę savo naujaisiais namais Toleikiai buvo priversti samdyti advokatą ir rengti dokumentus teismui. Žmonės nesuvokia, kuo jie kalti, jei valstybinės institucijos netinkamai atliko savo pareigas.

„Prieš septynerius metus radome skelbimą, kad Šilutės rajone, Macikuose, parduodama žemė. Mano vyras – šilutiškis, aš – iš Švėkšnos. Visą laiką svajojome gyventi šiame krašte. Sutarėme su buvusia savininke, pasirašėme žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Ankstesnieji šeimininkai jau buvo pakeitę žemės paskirtį – čia leista mažaaukščio gyvenamojo namo statyba. Buvo parengtas ir detalusis planas. Turėdami dokumentus įregistravome sklypą Registrų centre. Susiradome architektą, kreipėmės į Šilutės rajono savivaldybę statybų leidimo. Jį gavome ir pradėjome statyti”, – pasakoja Z.Toleikienė.

Pritrūkę pinigų šilutiškiai paėmė paskolą iš banko.

Dėl to 2007 spalį Registrų centre įregistravo nebaigtą statybą. 2009 metais Šilutės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija pripažino namą tinkamu gyventi. Rudenį šeima atšventė įkurtuves.

„Mano vyras baigęs statybos mokyklą. Seniau statė namus kitiems, be galo džiaugėsi galėdamas statyti namą savo šeimai. Dirbome visi kiek galėjome. Sūnus Paulius daug padėjo. Sodybos aplinką taip pat tvarkomės patys. O dabar rankos nebekyla ko nors imtis“, – apgailestavo Z.Toleikienė.

Moters teigimu, niekada nekilo jokių abejonių – juk viskas atitiko detaliojo plano reikalavimus.

Tuo pačiu metu vyko Macikų pensiono rekonstrukcijos darbai. Šis pastatas – gal už 400 metrų nuo Toleikių sklypo. Ten nuolat važinėdavo ir Statybos inspekcijos, ir Kultūros paveldo, ir kitų instancijų tikrintojai, pakeliui stabteldavo ir pas juos, tačiau niekas niekada neužkliuvo.

Dabar teisme žmonės išgirdo, kad jų kieme ar šalia jo kadaise stovėjo ūkinis pastatas.

„Tačiau mums išduotuose dokumentuose parašyta, kad mūsų sklype ne tik nėra jokių kultūros objektų, bet ir kokių nors pastatų apskritai,tai kodėl mes jų turėtume ieškoti?“ – stebisi Z.Toleikienė. Dokumentuose taip pat nurodoma, kad šiame žemės sklype nėra pastatų.

„Paveldosaugininkai bando įrodyti, kad ten buvo kažkoks mistinis tvartas, tačiau teismui negali pateikti įrodymų“, – sako S.Toleikis.

Šilutės rajono savivaldybės atstovų teigimu, net ir dabar Valstybės registre Toleikių sklypas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.

Teisme dalyvavusi Kultūros paveldo departamento atstovė Rasa Šimkūnaitė nepalenkiama – Toleikiai turi iš naujo parengti visus projektinius dokumentus, gauti statybą leidžiančius dokumentus: jei paaiškėtų kad statyba šioje teritorijoje negalima, būtų kreipiamasi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

„Liūdnai juokaujame, kad staiga tapome dvarininkai, bet net nenujautėme, kad dvare gyvename, jokiuose dokumentuose apie tai nebuvo net jokios užuominos. Savivaldybė ar statybos inspekcija turėjo mus dėl to perspėti, juk žmogus negali visko žinoti, – mano Z.Toleikienė. – Jokiuose žemės pirkimo ir pardavimo dokumentuose nenurodoma, kad mūsų sklypas – paveldo teritorija.

Aušra Pilaitienė 2014-09-08 11:28

Parengta pagal www.lrytas.lt

 

Leave a reply