Įstatymai draudžia vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog tokios transporto priemonės vairavimas užtraukia vairuotojams baudą nuo 28 iki 43 eurų. Nuo 2014 m. liepos mėnesio taip pat galioja reikalavimas prieš registruojant transporto priemonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Tokių nuostatų tikslas yra noras užtikrinti, jog viešajame eisme dalyvautų tik techniškai tvarkingos transporto priemonės, tai neginčytinai įtakoja ir eismo saugumo didinimą. Visgi, transporto priemonėmis naudojasi žmonės – vairuotojai, taigi žmogiškasis faktorius kartais sukelia situaciją, kai dėl neapdairumo, apsirikimo ar lengvabūdiškumo viešajame eisme dalyvauja transporto priemonės, kurioms neatlikta (ar pasibaigusi) privalomoji techninė apžiūra. Tokių transporto priemonių valdytojai ne tik rizikuoja sulaukti administracinės nuobaudos, bet įvykus eismo įvykiui – ir draudimo įmonės ieškinio.
Teismuose nagrinėjama nemažai draudimo įmonių ieškinių, kai transporto priemonei patekus į eismo įvykį, draudikai reikalauja grąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakingo už žalos padarymą asmens, jeigu šis vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta (pasibaigusi) privalomoji techninė apžiūra. Draudikai savo reikalavimus grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 3 punktu – žala, padaryta neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę arba neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Įdomu tai, jog didžiąją dalį tokių reikalavimų pirmosios instancijos teismai tenkindavo.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje aiškiai nurodyta, kad tokie draudimo įmonių ieškiniai nepagrįsti ir negali būti tenkinami, o tokius ieškinius tenkinantys teismų sprendimai naikinami.
Bendrasis principas toks, jog civilinės atsakomybės draudimo atvejais draudimo įmonės, apskritai, neturi atgręžtinio reikalavimo teisės, tačiau TPVCAPDĮ 22 str. įtvirtina tam tikrus išimtinius atvejus, kai draudimo išmoką išmokėjęs draudikas turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumokėtas sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo. Tokie atvejai yra siejami su: 1. vairuotojo neblaivumu, apsvaigimu nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų; 2. techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimu, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3. žalos padarymu neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4. pasišalinimu iš eismo įvykio vietos; 5. žalos padarymu tyčia. Būtent 3 punkte nurodyta išimtimi ir remdavosi draudimo įmonės, kreipdamosi į teismą.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 punktą, yra nurodęs, kad už transporto priemonės be galiojančios techninės apžiūros vairavimą vairuotojui turi būti taikoma administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str.), tačiau ši aplinkybė nėra pakankama civilinei atsakomybei taikyti. Nors vienu veiksmu ir gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos, tačiau faktas, kad asmuo pažeidė vienos teisės šakos normas, savaime neleidžia daryti prielaidos, jog yra pažeistos ir kitos teisės šakos normos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 punkte įtvirtintos sąlygos, aiškinamos pažodžiui, yra susijusios su vairuotojo ypatumais: 1. jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pavyzdžiui, transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ar sutikimo); 2. arba neturi reikiamos kvalifikacijos naudoti tam tikrą transporto priemonę. Kaip matyti, šioje normoje kalbama tik apie vairuotojo ypatumus, bet nėra įvardijami pačios transporto priemonės ypatumai.
