Aukščiausiasis teismas logistikos bendrovei iš konkurentės ir buvusios darbuotojos už komercinės paslapties panaudojimą priteisė žalos atlyginimą

Ekspedijavimo UAB „Auto Express“ pripažinta nukentėjusia po to, kai bendrovės pardavimų vadovė perėjo į UAB „Tirola“ ir perviliojo dalį klientų.

Atsakovė konkurentei turės sumokėti 24.187 Eur, dar 25.803 Eur priteisti „Tirolai“ ir darbuotojai solidariai, rašoma teismo nutartyje, priimtoje praėjusią savaitę. Teismo išlaidos priteistos abiems bendrovėms.
„Auto Express“ reikalavo 185.470 Eur atlyginimo dėl 1,181 mln. Eur negautų pajamų.
Istorija įvyko 2012 m., kai šešis mėnesius „Auto Express“ dirbusi pardavimų grupės vadovė I. B. pradėjo dirbti „Tiroloje“. Nors darbuotoja su ankstesne darbdave nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimo, jos darbo sutartyje buvo įrašytas reikalavimas saugoti komercines paslaptis, teigiama nutartyje.
Dėl savo pareigų „Auto Express“ darbuotoja turėjo informacijos apie kainas, klientus, jų krovinius ir pan. I. B. perėjus dirbti į „Tirolą“, nemaža dalis klientų, kurie daugiausia buvo užsienio bendrovės, taip pat pradėjo pirkti „Tirolos“ paslaugas. „Auto Express“ pajamos tuo metu sumažėjo perpus.
Vilniaus apygardos teismas ieškinį buvo atmetęs, motyvuodamas, kad transporto sektoriuje įmonės dažnai keičia paslaugų tiekėjus, o „Auto Express“ kaip komercines paslaptis įvardijo viešai prieinamą informaciją ir neįrodė, kad pajamų sumažėjimas susijęs su I. B.
Kaip VŽ jau rašė, Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį tenkino iš dalies, mat, pasak teisėjų, I. B. disponavo ir nevieša informacija, kuri palengvino konkuravimą, o „Tirola“, kol joje nepradėjo dirbti buvusi konkurentų darbuotoja, praktiškai nevykdė šios srities veiklos.
„Atsakovė perviliojo pačius mokiausius ieškovės klientus, teikiančius didelį užsakymų kiekį, o klientai, esantys juodajame sąraše, nebuvo viliojami“, – tuomet pažymėjo Apeliacinis teismas.
Atsakovės gynėsi, kad „Auto Express“ neturėjo aiškių konfidencialios informacijos saugojimo taisyklių, o pati informacija nebuvo vertinga. Kasaciniame skunde teigta, kad kalba eina apie I. B. įgūdžius ir žinias, o ne apie „Auto Express“ paslaptis. Galiausiai, dalis aptariamų įmonių jau prieš tai dirbo su „Tirola“, dalis ir toliau liko „Auto Express“ klientėmis.
Septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija iš esmės sutiko su Apeliacinio teismo bei „Auto Express“ argumentais ir iš esmės nepakeitė nutarties, tik perskirstė žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino sąvokas
Teisėjai taip pat pasisakė apie tai, kas yra konfidenciali informacija ir komercinė paslaptis. Kaip rašoma nutartyje, konfidenciali informacija yra keturių tipų:
savininko įvardijama kaip konfidenciali, tačiau iš tiesų viešai prieinama, pvz., finansinių ataskaitų duomenys, žinios apie verslo partnerius;
informacija, kuri yra konfidenciali tik tuo laiku, kai darbuotojas dirba įmonėje, pvz. geroji praktika, vadybos ir pardavimų metodai. „Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais“, – teigia teismas;
specifinė konfidenciali informacija, kuri netampa gebėjimais ar žiniomis – už jos panaudojimą pasibaigus darbo santykiams gali kilti teisinė atsakomybė.
komercinės paslaptys, kurių taip pat negalima panaudoti pažeidžiant jų savininko interesus net ir pasibaigus darbo santykiams.
„Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo“, – teigia teismas.
Kaip išplatintame komentare aiškina Inga Klimašauskienė, „Glimstedt“ advokatė, komercinė paslaptis pagal Aukščiausiojo teismo apibrėžimą turi tris bruožus – ji turi būti ne tik slapta ir vertinga, bet ir saugoma jos savininko.
„Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita“, – teigia advokatė.
„Informacijos saugojimui turi būti dedamos protingos pastangos, tačiau jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas“, – prideda ji.
Pasak p. Klimašauskienės, svarbu ir tai, kad konfidencialumo susitarimo sudarymas nereiškia ir savaime neprilygsta nekonkuravimo susitarimui.
„Tai, kad esate pasirašę konfidencialumo sutartį ar pareiga saugoti konfidencialią informaciją nustatyta darbo sutartyje, tačiau nesate sudarę nekonkuravimo susitarimo, savaime nereiškia, kad esate apriboti dirbti pas konkurentus ar užsiimti konkurencine veikla“, – sako teisininkė.
„Glimstedt“ šiame ginče nedalyvavo.
Donata Markevičienė, advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ vyresnioji teisininkė, pabrėžia, jog toks LAT sprendimas iš esmės keičia teismų praktiką.
„Iki šiol atsakovai tokiose bylose turėjo itin plačias manipuliavimo galimybes: esą nėra pasirašyta nekonkuravimo sutartis, neatskleista komercinė paslaptis, sudėtingas žalos skaičiavimo mechanizmas“, – vardina p. Markevičienė.
Teisė skaityti darbuotojų žinutes: kaip keičiasi vadovo atsakomybė
Viliodamas darbuotoją gali prisivilioti teismą
Komercinę paslaptį galima atskleisti po metų
„iLaw“ byloje atstovavo bylą laimėjusią „Auto express“.
Jau bandė
Tai ne pirmas kartas, kai „Auto Express“ kaltina kitą to paties sektoriaus bendrovę klientų perėmimu, pasinaudojus iš vienos įmonės į kitą perėjusio darbuotojo informacija.
2015 m. Aukščiausiasis teismas yra priėmęs nutartį šios įmonės ginče su „Vlantana Spedition“. Tiesa, tuo atveju neįrodyta, kad į konkurentų įmonę perėjus vadybininkui buvo pasinaudota konfidencialia „Auto Express“ informacija.
„Creditinfo“ skelbiamais Registrų centro duomenimis, „Auto Express“ 2013 m. gavo 11,4 mln. Eur pajamų, vėlesnių metų informacija nepateikiama. „Tirola“ 2014 m. gavo 9,6 mln. Eur pajamų.