Vežėjai moteliuose miegoti nenori
Prie Prancūzijos ambasados trečiadienio rytą susirinkę vežėjai piktinosi, kad senosios ES šalys bando išstumti Lietuvos vežėjus iš Europos rinkos. Pervežimo bendrovių vadovai plakatus išskleidė ir prie Belgijos bei Vokietijos ambasadų.
Vežėjai protestavo prie Prancūzijos ir kitų Europos šalių ambasadų. M.Kulbio nuotr.
Mūsų šalies vežėjus papiktino reikalavimas Prancūziją ir Belgiją kertančius vežėjus apgyvendinti pakelės moteliuose ar viešbučiuose, o ne vilkikų kabinose, kaip kad buvo iki šiol.
Peticijoje, kurią vežėjai žadėjo įteikti Prancūzijos ambasadoriams, pažymima, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje yra tik 100 stovėjimo aikštelių, kurias rekomenduoja Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU).
Tačiau tik 14 iš jų saugomos visą parą, o šalia jų – vos 3 viešbučiai. Už kassavaitinio poilsio praleidimą vairuotojui numatyta iki 30 tūkst. eurų bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Vežėjai skundžiasi, kad toks reikalavimus juos pavers nekonkurencingais. Juk už nakvynę vilkiko kabinoje mokėti nereikia.
Skundžiasi, kad trūksta vietų
„Automobiliuose yra įrengti gultai, kurie atitinka visus europinius standartus. Mes nespaudžiame vairuotojų eiti į viešbutį miegoti, ar likti kabinoje. Jis pats pasirenka, kur jam nakvoti“, – protesto mitinge lrytas.lt dėstė pervežimų bendrovės „Daimanta“ vadovas Dainius Abromavičius.
Tokį reikalavimą jis pavadino „socialiniu dempingu“, o gresiančios baudos gali būti pražūtingos.
Be to, pasak D.Abromavičiaus, reikalavimas jau taikomas, tačiau viešbučių ir motelių pakelėse trūksta. „Infrastruktūra nesutvarkyta. Nėra numatyta saugos, kas apsaugos krovinį? Draudimo bendrovės reikalauja, kad kroviniai būtų saugojami“, – piktinosi vežėjas.
Tačiau kaip kroviniai apsaugojami pakelėse, kur vairuotojai nakvoja vilkikų kabinose, jis nutylėjo.
Lietuvos vežėjai teigia gerai išanalizavę saugojimo aikštelių tinklą Prancūzijoje. Saugomose aikštelėse, pasak jų, dažnai net nėra motelių ar viešbučių. Tad sustoti vežėjams ten bus nevalia.
Nenori mokėti tiek, kiek vokiečiai
Protestuojantys vežėjai patraukė ir prie Vokietijos ambasados. Nuo sausio 1 dienos Vokietijoje įsigaliojo reikalavimas šalį kertančio vilkiko vairuotojui mokėti ne mažesnį kaip 8,5 euro valandinį atlygį.
Lietuvos vežėjai neslepia, kad mūsiškiams vidutiniškai moka po 2 eurus už valandą. Tad vokiečių reikalavimas – dar vienas pagalys į Lietuvos vežėjų ratus.
„Mes važiuojame už mažesnius tarifus, tad ir atlyginimai atitinkamai yra mažesni. Nelyginkime Lietuvos ir Prancūzijos ar Vokietijos ekonomikų. Jei turėtume tokias pajamas kaip jie, tai ir įkainiai susilygintų“, – tvirtino D.Abromavičius.
Tiesa, niekam ne paslaptis, kad vežėjai dalį atlygių gauna komandiruotpinigiais. Vokietija iki šiol nėra pateikusi oficialaus išaiškinimo, kada šios lėšos patenka į minimalaus valandinio darbo užmokesčio kategoriją, o kada ne.
Pasak „Daimantos“ vadovo, Rytų Europos šalių vežėjai nepritaria didesniam apmokestinimui Vokietijoje.
Pervežimoi bendrovės „Aituros transportas“ vadovas Zenonas Buivydas protesto akcijoje pastebėjo, kad užsidarius Rusijos sienai, iš verlsininkų reikalaujama ieškoti naujų rinkų. Tačiau Vakarų Europos šalyse vežėjus pasitinka naujos kliūtys.
„Praktiškai visi eina į minusą, ir niekas nepuola mums padėti. Niekas jau neuždirba didelių pelnų.
Vokietijos nacionalinis teisės aktas, pasak vežėjų, prieštarauja vienai iš keturių Europos Sąjungos taisyklių – laisvam paslaugų judėjimui.
Lietuvos vežėjai trečiadienį žada protestuoti ir prie Belgijos ambasados, kurioje, pasak jų, taip pat varžomos jų teisės.
„Kai kurios Vakarų Europos šalys mus nori išstumti kaip konkurentus“, – neabejojo D.Abromavičius.
